Medaus cheminė sudėtis ir biologinės savybės
Šie rodikliai priklauso nuo augalų ir nuo metų laiko, kada medus surinktas. Paprastai bitės medų surenka iš daugelio augalų rūšių – tai vadinamas poliflorinis medus. Lietuvoje yra žinomas liepų, obelų, dobilų, kiaulpienių, rapsų, viržių grikių ir kitų augalų, tokių kaip kaštonų, saulėgrąžų monoflorinis medus. Meduje yra apie 19 % vandens ir 81 % sausųjų medžiagų. Didžiausią medaus masę sudaro angliavandeniai (cukrūs), iš jų 47 % sudaro gliukozė, 35 – 40 % fruktozė. Sacharozės brandus medus turi labai mažai. Baltymų meduje randama tik 0,04 – 0,29 %. Randama iki 30 pavadinimų amino rūgščių. Joms jungiantis su cukrumi (šildant medų arba ilgai laikant), susidaro melanoidai – tamsios dažomosios medžiagos. Taip pat randama kai kurių alkaloidų ir manoma, kad jie apsprendžia kai kurių medaus rūšių gydomąsias savybes. Iš fermentų svarbiausia yra invertazė arba sacharazė, nektaro sacharozę suskaldanti į gliukozę ir fruktozę. Be to meduje yra ir kitų fermentų – amilazės, katalazės, lipazės. Medus turi šiek tiek rūgščių: pieno, obuolių, vyno, citrinos, rūgštynių, o jei medus pradeda gesti, - skruzdžių rūgšties. Medaus reakcija rūgšti – pH – 3,26 – 4,36. Mineralines medžiagas sudaro: makroelementai (K, Ca, Na, Mg, Fe, S, J, Cl, P ir kt.) ir mikroelementai (Mn, Sn, Al, B, Cr, Cu, Li, Ni, Bi, Co, Ag, Se, Ti ir kt.). Vitaminai į medų patenka su žiedadulkėmis. 100 g medaus turi šių vitaminų (µg): B1 - 2,1 – 9,1; B2 - 35 – 145; B6 - 227 – 400; pantoteno rūgšties – 47 – 192; PP – 0,004 -0,94; C – 0,5 - 0,65. Kai kuriose medaus rūšyse dar būna vitaminų E, K, biotino, folinės rūgšties. Taip pat meduje yra eterinių aliejų, apsprendžiančių jų kvapą. Dažomosios medžiagos (karotenas, chlorofilas, ksantofilas) suteikia medui spalvą. Medus turi kai kurių hormonų ir augimo stimuliatorių. Be to meduje yra fitoncidų bei bakteriocidinių medžiagų.
Svarbi biologinė medaus sudėtis
Jei sveikas žmogus vartoja medų, jis neserga todėl, kad organizme neatsiranda blokatorių. „Posakis: „Valgyk medų sveikas“, reiškia, kad nereikės jokių vaistų“. Liepžiedžių arbatą rekomenduoja gerti su medumi, nes be jo ji veikia 20 procentų silpniau. Kiek ir kada medaus valgyti, priklauso nuo jo rūšies, t. y. botaninės sudėties. Nustatinėti medaus botaninę sudėtį Lietuvoje dar tik pradedama. Botaninė sudėtis – iš kokių augalų medus suneštas. Tai galima nustatyti iš žiedadulkių rūšių.
Saugo nuo nemigos
Vartodami medų nemigos atsikratysime per penkias dienas. Pusvalandį prieš miegą reikia sučiulpti arbatinį šaukštelį šviesaus – liepų, aviečių medaus.
Grikių medus pakeičia vaistus
Vakare jokiu būdu nepatariama vartoti tonizuojančio medaus. Toks yra tamsus – miško, viržių, grikių – medus. Grikių medus itin rekomenduotinas vyrams. Šiame meduje esantis rutinas neleidžia kalkėti kraujagyslėms, praplečia jas, gerina kraujo rodiklius, saugo nuo vėžio, Alzhaimerio ligos. Tikras grikių medus yra pilkšvokas, karamelės spalvos, jis nelabai malonaus kvapo, net smirdi. Tokio medaus įdėjus į kavą, jaučiamas kapučino skonis.
Kiek medaus suvartoti?
Mes patys žinome, kiek jo galime suvalgyti. Trys desertiniai šaukštai per dieną – niekados nebus per daug. Jei nors du arbatinius šaukštelius suvalgysime, taip pat bus gerai. Medų pirkti geriausiai tik pas žinomą bitininką, nes dalis didžiuosiuose prekybos centruose parduodamo medaus neatitinka Lietuvos higienos normos HN 119:2002 "Maisto produktų ženklinimas" reikalavimų, ar tai reiškia, kad platinama neteisėtai pagaminta produkcija; Kad medus būtų skanus, jį pirkėjas turi mokėti išsirinkti. Visada klauskite, kokios rūšies medus, kada jis surinktas.
Rytą geriausiai vartoti tonizuojantį medų
Rytą geriausiai valgyti neutralų medų – kad ir miško augalų. Tai tonizuojantis spygliuočių ir lapuočių medus. Toks medus suteiks energijos visai dienai. Rytą nepatariama vartoti prakaitavimą skatinančio medaus – liepų ar aviečių. O jei jau suvalgėt, geriau vieną valandą neiti iš namų. Tikras liepų medus skystina kraują, nebereikia jokio aspirino.
Susikristalizavęs medus
Žmonės kartais galvoja, kad vadinamasis susicukrėjęs medus yra prastas. Tikras medus po 2-3 savaičių kristalizuojasi. Medų sutvirtina biologinė medžiaga – gliukozės kristalai. Susikristalizavęs medus – vienas iš jo kokybės rodiklių. „O jei tame meduje dar yra baltų, panašių į marmuro žydėjimą taškelių, sakoma, kad tai – medaus grietinė. Jei jos labai daug – tai – žiedų medus. Tos baltos dėmelės ir yra gliukozė. Medų laikyti patariama tik ant stalo. Laikomas spintelėje jis pasensta. Laikomas stalo viduryje jis niekados nepasens, nes greitai pasibaigs.
ŠALTINIAI: www.aridopirtis.lt
